+670 77340564 — info@hohorai-manatuto.suku.tl

Istoriku

Istória loloos no kle’an kona-ba Suku Hohorai iha Postu Administrativu Laklo, Munisípiu Manatuto, barak liu mak bazeia ba tradisaun orál (informasaun ne’ebé tranzmite hosi jerasaun ba jerasaun liuhusi Katuas Lia-Na’in sira). Maske nune’e, ita bele haree istória Suku Hohorai nian liuhusi kontestu istóriku jerál ne’ebé forma suku sira iha area Laklo no Manatuto.

Tuir mai mak vizaun jerál kona-ba istória no dezenvolvimentu Suku Hohorai husi tempu ba tempu:

1. Époka Tradisionál no Bei-Ala Sira (Antes Kolonializmu)

Iha tempu ne’e, estrutura sosiedade iha area Laklo bazeia maka’as ba lisan no ukun Liurai.

  • Uma Lulik no Lisan: Suku Hohorai forma hosi knua ka aldeia oin-oin ne’ebé iha ligasaun raan no lisan ba malu. Uma Lulik sai hanesan sentru ba desizaun hotu-hotu, rituál koileta, no hamoos sala.

  • Ligasaun ho Natureza: Nudar area ne’ebé besik foho no mota, bei-ala sira iha Hohorai moris hosi agrikultura (to’os no natar). Sira-nia istória komesa hosi lenda kona-ba oinsá bei-ala sira deskobre fatin ne’e no halo juramentu (tara bandu) atu proteje rai no bee-matan sira.

2. Tempu Administrasaun Portugés

Bainhira ukun Portugés to’o iha Timor-Leste, sira komesa reorganiza estrutura tradisionál atu fasilita kontrolu.

  • Ofisializasaun Suku: Suku Hohorai komesa rekoñese ofisialmente nudar unidade administrativu iha Postu Laklo. Portugés sira uza sistema “Indijenatu” hodi husik Xefe Suku (ka Liurai ki’ik) sira mak kontinua ukun povu, basá sira presiza ajuda atu koleta impostu (impostu finta) no mobiliza ema ba serbisu públiku.

3. Ocupasaun Indonézia (1975 – 1999)

Hanesan mós ho fatin seluk iha Timor-Leste, periodu ida ne’e lori mudansa no dezafiu boot ba Suku Hohorai.

  • Mudansa Sistema: Termu “Suku” no “Aldeia” balun muda ba sistema administrasaun Indonézia nian hanesan “Desa” no “Dusun”.

  • Impaktu ba Komunidade: Komunidade barak mak tenke hasoru dezlokasaun. Fatin balun iha Laklo no Manatuto sai mós base ba rezisténsia (FALINTIL), no povu Hohorai mós fó sira-nia kontribuisaun subasubar hodi apoia luta ba ukun rasik-an, maske hasoru risku boot.

4. Restaurasaun Independénsia (2002 – Ohin Loron)

Hafoin Timor-Leste ukun rasik-an, Suku Hohorai fila fali ba nia identidade orijinál.

  • Lideransa Demokrátiku: Ohin loron, Suku Hohorai lidera hosi Xefe Suku ida ne’ebé povu hili rasik liuhusi eleisaun, la’ós de’it bazeia ba liña raan (maske respeitu ba lisan nafatin aas).

  • Hamoris Fali Kultura: Iha esforsu maka’as atu harii fali Uma Lulik sira ne’ebé uluk aat ka lakon, no promove fali turizmu naturál no kulturál, hanesan hatudu iha imajen sira ne’ebé ita kria ohin.